- stinta
- stìnta (vok. dial. stint) sf. (1)
1. Q508, R, MŽ457, N, K, BŽ43, LL241, Rtr, NdŽ, KŽ, Rsn zool. stintinių šeimos nedidelė kvapi ežerų ir Kuršių marių žuvis (Osmerus eperlanus): Jūros stinta BzF177. Mažoji stinta FrII372, E. Stintos turi riebalinius pelekus ir tuo jos labai primena lašišines žuvis T.Ivan. Susisriegavo ranka nuo stìntų J. Paskuo rudenį, ka pradeda šalnoti, stìntas žvejojam Plng. Maino stìntas lygiu saiku an rugių Jrk126. Tikt keli stintų tinklai … sudegė LC1887,30. Tokių atveš mažų žuvelių, tokių stintẽlių Slnt. Viru viru košę, vaikai atsilošę. Pasuku miltų – vaikų kaip stintų, įpilu pieno – vaikų nei vieno LLDI97. Y[ra] didžiosios stìntos i stintìkės Grdm. ^ Nekokia avis – kai stìnta laiba Skr. Valkiojas pusplikiai kaip stìntos DūnŽ. Nustūmė kai kuršą nuo stìntų Skr.
2. NdŽ bet kokia maža žuvis.
3. Lnkv prk. kas labai liesas: Man stìnta (liesa kumele) gėda važiuoti Grk.
◊ stìntas gáudyti Vl; stìntų pagáuti Alk susišlapinti.stìntas užvèžti pagadinti orą, pasmardinti: Stìntas kad ùžvežė, tai ir nosį galia nuversti Šll.su stìntomis apsišlapinęs: Kas mielą žėdną rytelį vis su stìntoms atsikelia JV20.
Dictionary of the Lithuanian Language.